Svarbiausios naujienos
- Baiminasi atsako: Iranas po smūgio Izraeliui uždarė branduolinius objektus.
- Rusija Irano delegacijai surengė ekskursiją po gamyklą, kurioje gaminamos raketų sistemos S-400.
- Karybos ekspertas: konfliktas gali iššaukti ping-pong'o efektą, abi šalys mušinės viena kitai „kamuoliuką“.
- Karo analitikai: Iranas mokosi smūgiuoti iš Rusijos karo Ukrainoje?
- „Politico“: Irano smūgis yra savotiška Dievo dovana Izraelio ministrui pirmininkui
Visas naujienas apie Irano ir Izraelio konfliktą rasite ČIA
JAV ruošiasi įvesti naujas sankcijas Iranui
23:26
JAV finansų sekretorė Janet Yellen pareiškė, kad JAV artimiausiomis dienomis ketina įvesti naujas sankcijas Iranui dėl jo išpuolio prieš Izraelį.
Apie tai praneša agentūra „Reuters“.
„Kalbant apie sankcijas, tikiuosi, kad artimiausiomis dienomis imsimės papildomų veiksmų prieš Iraną“, – sakė J.Yellen. Pasak jos, Iždo ir Valstybės departamentai jau anksčiau ėmėsi veiksmų, kad pažabotų „destabilizuojantį“ Irano elgesį, mažindami jo galimybes eksportuoti naftą.
„Akivaizdu, kad Iranas ir toliau eksportuoja šiek tiek naftos. Galbūt galėsime padaryti daugiau. Nenoriu iš anksto apžvelgti mūsų faktinės sankcijų veiklos, bet, žinoma, tai išlieka dėmesio centre kaip galima sritis, į kurią galime pažvelgti“, – paaiškino ji.
Iždo departamentas stengėsi pasitelkti į pagalbą Kiniją, G7 partnerius ir kitus pagrindinius pasaulio tiekėjus, kad pakenktų Irano galimybėms toliau eksportuoti naftą ir gauti mikroelektronikos, reikalingos dronams, naudojamiems Izraeliui pulti ir parduodamiems Rusijai.
ES diskutuoja dėl naujų sankcijų Iranui, reaguodama į praėjusį savaitgalį prieš Izraelį surengtą didelio masto raketų ir dronų ataką.
Irakas neigia, kad per Irano ataką iš jo teritorijos buvo paleisti dronai ar raketos
23:32
Irako ministras pirmininkas Mohammedas Shia al-Sudani teigia, kad Irakas nėra gavęs jokių pranešimų ar požymių, kad Iranui užpuolus Izraelį iš Irako buvo paleistos raketos ar bepiločiai lėktuvai.
Irakas yra retas tiek Vašingtono, tiek Teherano sąjungininkas. Irako oro erdvė buvo pagrindinis maršrutas, kuriuo Iranas surengė precedento neturinčią dronų ir balistinių raketų ataką prieš Izraelį, o Irako pareigūnai teigia, kad Iranas informavo juos ir kitas regiono šalis prieš ataką.
„Mūsų pozicija aiški, ir mes neleisime, kad Irakas būtų įmestas į konflikto areną“, – sakoma al-Sudani pareiškime.
Pirmadienį IDF štabo viršininkas generolas leitenantas Herzi Halevi pareiškime anglų kalba teigė, kad „savaitgalį Iranas pradėjo plataus masto ataką prieš Izraelį. Iš Irano teritorijos – taip pat iš Irako, Jemeno ir Libano – į Izraelio valstybę buvo paleista daugiau kaip 350 balistinių raketų, sparnuotųjų raketų, ginkluotų bepiločių lėktuvų ir raketų“.
JAV ruošiasi įvesti naujas sankcijas Iranui
23:26
JAV finansų sekretorė Janet Yellen pareiškė, kad JAV artimiausiomis dienomis ketina įvesti naujas sankcijas Iranui dėl jo išpuolio prieš Izraelį.
Apie tai praneša agentūra „Reuters“.
„Kalbant apie sankcijas, tikiuosi, kad artimiausiomis dienomis imsimės papildomų veiksmų prieš Iraną“, – sakė J.Yellen. Pasak jos, Iždo ir Valstybės departamentai jau anksčiau ėmėsi veiksmų, kad pažabotų „destabilizuojantį“ Irano elgesį, mažindami jo galimybes eksportuoti naftą.
„Akivaizdu, kad Iranas ir toliau eksportuoja šiek tiek naftos. Galbūt galėsime padaryti daugiau. Nenoriu iš anksto apžvelgti mūsų faktinės sankcijų veiklos, bet, žinoma, tai išlieka dėmesio centre kaip galima sritis, į kurią galime pažvelgti“, – paaiškino ji.
Iždo departamentas stengėsi pasitelkti į pagalbą Kiniją, G7 partnerius ir kitus pagrindinius pasaulio tiekėjus, kad pakenktų Irano galimybėms toliau eksportuoti naftą ir gauti mikroelektronikos, reikalingos dronams, naudojamiems Izraeliui pulti ir parduodamiems Rusijai.
ES diskutuoja dėl naujų sankcijų Iranui, reaguodama į praėjusį savaitgalį prieš Izraelį surengtą didelio masto raketų ir dronų ataką.
Po karo kabineto posėdžio Izraelio pareigūnas sako, kad planuojama priversti Iraną spėlioti dėl atsako
22:32
Izraelio šaltinis laikraščiui „The Times of Israel“ pranešė, kad šiandien per pietus susirinko sumažintas karo ministrų kabinetas aptarti atsako į Irano raketų ir dronų ataką.
Kol kas Izraelis mano, kad atidėliojant galimą atsaką Iranui nepakenks, jei jis liks nežinioje. „Tegul jie nerimauja“, – sakė Izraelio šaltinis.
Atsakymas galėtų būti „Irane arba už Irano ribų“, – tęsė šaltinis.
Daugumos kabineto narių pozicija yra tokia, kad Izraelis turėtų ryžtingai atsakyti į beprecedentį Irano smūgį.
ES sieks išplėsti sankcijas Iranui
21:14
Kai kurios ES valstybės narės paprašė išplėsti sankcijas Iranui reaguojant į Teherano išpuolį prieš Izraelį, o bloko diplomatinė tarnyba pradės rengti šį pasiūlymą, teigia ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio politikai Josepas Borrellis.
J.Borrellis kalbėjo po skubios ES užsienio reikalų ministrų vaizdo konferencijos, surengtos siekiant aptarti išpuolio padarinius.
„Kai kurios valstybės narės pasiūlė... priimti platesnes ribojamąsias priemones Iranui“, – žurnalistams sakė J. Borrellis. „Išorės veiksmų tarnybai nusiųsiu prašymą pradėti būtiną darbą, susijusį su šiomis sankcijomis.“
J. Borrellis sakė, kad pasiūlymu bus išplėstas sankcijų režimas, kuriuo siekiama apriboti Irano bepiločių orlaivių tiekimą Rusijai, kad jis apimtų ir raketų tiekimą, taip pat galėtų apimti tiekimą įgaliotiesiems subjektams Artimuosiuose Rytuose.
R. T. Erdoganas: dėl Irano atakos prieš Izraelį kaltas B. Netanyahu
20:11
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas antradienį pareiškė, kad Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu yra pagrindinis kaltininkas dėl Irano išpuolio prieš Izraelį.
„Už įtampą, kuri balandžio 13-osios vakare apėmė mūsų širdis, labiausiai atsakingas B.Netanyahu ir jo kruvina administracija“, – per televiziją sakė nuolat Izraelį ir jo vadovybę kritikuojantis Turkijos vadovas.
Vėlai šeštadienį ir sekmadienio naktį Iranas paleido daugiau kaip 300 dronų ir raketų į Izraelį. Tai buvo pirma tiesioginė Irano ataka Izraelio teritorijoje ir ja buvo keršijama už smūgį iraniečių ambasados Damaske konsuliniam skyriui, per kurį žuvo septyni Revoliucijos gvardijos nariai, įskaitant du užsienyje veikiančių Gvardijos pajėgų „al Quds“ generolus.
Izraelio kariuomenė sakė, kad 99 proc. Irano paleistų raketų ir dronų buvo perimti padedant Jungtinėms Valstijoms ir kitoms sąjungininkėms, todėl ataka padarė tik nedidelę žalą.
Galimybė, kad Izraelis po Irano atakos gali imtis atsakomųjų veiksmų, pakurstė nuogąstavimus dėl visapusiško regioninio karo.
Per smūgį Libane nukautas „Hezbollah“ vietinis vadas
18:50
Izraelio kariuomenė patvirtino, kad antradienį per smūgį Libano pietuose nukautas vietinis „Hezbollah“ grupuotės vadas.
„Šiandien IAF (Izraelio karinių oro pajėgų) lėktuvas smogė ir likvidavo „Hezbollah“ pakrantės sektoriaus Libane vadą Ismailą Yusefą Bazą", – sakoma kariuomenės pranešime, kuriame priduriama, kad jis žuvo Ain Baalo vietovėje.
Menininkai atsisako atidaryti Izraelio paviljoną Venecijos bienalėje, kol nebus sudarytos paliaubos
17:16
Venecijos meno bienalės menininkai bei Izraelio nacionalinio paviljono kuratoriai paskelbė apie sprendimą neatidaryti savo parodos, kol, anot jų, „nebus pasiektas susitarimas dėl ugnies nutraukimo ir įkaitų išlaisvinimo“ Gazoje.
Šis pareiškimas padarytas likus kelioms dienoms iki oficialaus 60-ojo pasaulyje garsaus šiuolaikinio meno festivalio atidarymo.
Ant Izraelio paviljono, kuris yra Venecijos Giardini, arba Viešuosiuose soduose, įėjimo matomas užrašas, kuriame nurodytas šis komandos sprendimas, o patį paviljoną saugo trys ginkluoti Italijos kariškiai.
Kaip teigia leidinys „The Guardian“, jau anksčiau Izraelio dalyvavimas šioje bienalėje buvo plačiai kritikuojamas.
Atvirame laiške, kurį pasirašė daugiau kaip 23 tūkst. menininkų iš įvairių pasaulio šalių, buvo raginama Izraelio paviljoną išvis išbraukti iš bienalės, o pavyzdžiu nurodomas draudimas Pietų Afrikos Respublikai dalyvauti bienalėje 1968-1993 m. laikotarpiu.
Plačiau skaitykite ČIA.
Izraelio kariuomenė: Iranas neišsisuks be pasekmių po atakos
16:43
Izraelio kariuomenė antradienį pareiškė, kad Iranas neišsisuks be pasekmių po to, kai praėjusį savaitgalį paleido į Izraelį precedento neturinčią raketų ir dronų bangą.
„Mes negalime ramiai stovėti prieš tokią agresiją, Iranas neišsisuks be pasekmių dėl šios agresijos“, – žurnalistams sakė kariuomenės atstovas spaudai kontradmirolas Danielis Hagari. Džuliso karinėje bazėje jis taip pat pademonstravo vienos perimtos raketos liekanas.
Vėlai šeštadienį ir sekmadienio naktį Iranas paleido daugiau kaip 300 dronų ir raketų į Izraelį. Tai buvo pirma tiesioginė Irano ataka Izraelio teritorijoje ir ja buvo keršijama už smūgį iraniečių ambasados Damaske konsuliniam skyriui, per kurį žuvo septyni Revoliucijos gvardijos nariai, įskaitant du užsienyje veikiančių Gvardijos pajėgų „al Quds“ generolus.
Izraelio kariuomenė sakė, kad 99 proc. Irano paleistų raketų ir dronų buvo perimti padedant Jungtinėms Valstijoms ir kitoms sąjungininkėms, todėl ataka padarė tik nedidelę žalą.
Galimybė, kad Izraelis po Irano atakos gali imtis atsakomųjų veiksmų, pakurstė nuogąstavimus dėl visapusiško regioninio karo.
Irano prezidento nedomina tolesnė eskalacija su Jeruzale
16:17
Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“ socialinės platformos „Telegram“ kanale paskelbė Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir jo kolegos iš Irano Ebrahimo Raisi pokalbio įrašo išrašą.
Teigiama, kad V.Putinas ir E.Raisi per pokalbį telefonu aptarė padėtį Artimuosiuose Rytuose po Izraelio išpuolio prieš Irano konsulatą Damaske ir Teherano atsakomųjų priemonių.
Pasak Kremliaus, V.Putinas išreiškė viltį, kad visos šalys parodys protingą santūrumą ir neleis kilti naujam konfrontacijos bangai.
Irano prezidentas pažymėjo, kad Irano veiksmai buvo priverstiniai ir riboto pobūdžio, ir pabrėžė nesąs suinteresuotas tolesniu eskalavimu.
Izraelio kariuomenė praneša apie iš Libano atskriejusius dronus
15:59
Izraelio kariuomenė pranešė, kad antradienį iš Libano į šiaurės Izraelį atskrido ir sprogo du dronai.
Remiantis jos pranešimu, incidentas įvyko netoli Beit Hilelio miesto, jis tiriamas.
Pasak Izraelio naujienų portalo „Haaretz“, per šį incidentą sužeisti trys žmonės.
Atsakomybę už dronų ataką prisiėmė Libano grupuotė „Hezbollah“.
„Hezbollah“ kovotojai dviem etapais surengė „oro ataką su dronais-kamikadzėmis [...] ir smogė „Geležinio kupolo“ platformoms bei jų įgulai“, sakoma grupuotės pareiškime, kuriame minimos Izraelio oro gynybos sistemos.
Incidento metu nebuvo girdėti oro pavojaus sirenų.
Naujausia ataka iš už šiaurinės sienos įvyko praėjus kelioms dienoms po to, kai Iranas surengė precedento neturinčią ataką prieš Izraelį, panaudodamas daugiau kaip 300 raketų ir dronų. Izraeliui ir jo sąjungininkams pavyko perimti didžiąją dalį dronų ir raketų.
Jungtinės Tautos: Izraelis pažeidė tarptautinę teisę, užpuolęs Irano konsulatą Damaske
15:58
Su Jungtinių Tautų humanitarinių reikalų koordinavimo biuru (OCHA) dirbanti JT ekspertų grupė teigia, kad Izraelis, užpuolęs Irano konsulatą Damaske, pažeidė tarptautinę teisę.
Paskelbtoje ataskaitoje specialieji pranešėjai ir nepriklausomi ekspertai teigė, kad „atsakomosios Izraelio ir Irano karinės atakos pažeidžia teisę į gyvybę ir turi būti nedelsiant nutrauktos“.
„Visoms šalims draudžiama savavališkai atimti iš asmenų teisę į gyvybę vykdant karines operacijas užsienyje, įskaitant kovą su terorizmu, – pabrėžė ekspertai. – Žudymai užsienio teritorijoje yra savavališki, kai jie nėra leidžiami pagal tarptautinę teisę.“
Ekspertai teigė, kad neatrodo, jog balandžio 1 d. Izraelis vykdė savigyną, nes nepateikė jokių įrodymų, kad Iranas tiesiogiai surengė "ginkluotą išpuolį“ prieš Izraelį arba siuntė nevalstybines ginkluotas grupes jį pulti.
Ataskaitoje taip pat nurodoma, jog Izraelis nepateikė jokio teisinio smūgio pagrindimo ir apie jį nepranešė Saugumo Tarybai, kaip reikalaujama pagal Jungtinių Tautų Chartijos 51 straipsnį.
„Todėl Izraelio ataka pažeidė draudimą naudoti ginkluotą jėgą prieš kitą valstybę pagal Chartijos 2 straipsnio 4 dalį“, – atkreipė dėmesį ekspertai.
Teheranas apkaltino Izraelį dėl smūgio jo diplomatiniam pastatui Sirijos sostinėje, per kurį žuvo aukščiausio rango kariuomenės vadai. Izraelis nei patvirtino, nei paneigė, kad įvykdė šį smūgį, ir retai komentuoja tokias operacijas. Tačiau šis smūgis tapo pretekstu šį savaitgalį Irano įvykdytam Izraelio apšaudymui sparnuotosiomis raketomis ir bepiločiais orlaiviais.
Baiminasi atsako: Iranas po smūgio Izraeliui uždarė branduolinius objektus
15:10
Iranas, savaitgalį surengęs didžiulę raketų ir dronų ataką prieš Izraelį, „saugumo sumetimais“ laikinai uždarė savo branduolinius objektus, pirmadienį sakė Jungtinių Tautų atominės energijos priežiūros agentūros vadovas.
Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) generalinis direktorius Rafaelis Grossi JT Saugumo Tarybos posėdžio kuluaruose kalbėjosi su žurnalistais. Jo buvo paklausta, ar jam kelia susirūpinimą galimybė, kad Izraelis keršydamas už ataką smogs kokiam nors iraniečių branduoliniam objektui.
„Mes visuomet susirūpinę dėl šios galimybės. Galiu jums pasakyti, jog mūsų inspektorius Irane iraniečių vyriausybė informavo, kad [...] visi branduoliniai objektai, kuriuos tikriname kiekvieną dieną, [sekmadienį] saugumo sumetimais liks uždaryti“, – sakė jis.
Objektai turėjo būti atidaryti pirmadienį, bet inspektoriai į juos turi sugrįžti tik antradienį, sakė R.Grossi.
„Nusprendžiau neleisti inspektoriams grįžti, kol nematysime, kad padėtis visiškai rami“, – nurodė jis ir paragino laikytis „itin santūriai“.
Vėlai šeštadienį ir sekmadienio naktį Iranas paleido daugiau kaip 300 dronų ir raketų į Izraelį. Tai buvo pirma tiesioginė Irano ataka Izraelio teritorijoje ir ja buvo keršijama už smūgį iraniečių ambasados Damaske konsuliniam skyriui, per kurį žuvo septyni Revoliucijos gvardijos nariai, įskaitant du užsienyje veikiančių Gvardijos pajėgų „al Quds“ generolus.
Izraelio kariuomenė sakė, kad 99 proc. Irano paleistų raketų ir dronų buvo perimti padedant Jungtinėms Valstijoms ir kitoms sąjungininkėms, todėl ataka padarė tik nedidelę žalą.
Galimybė, kad Izraelis po Irano atakos gali imtis atsakomųjų veiksmų, pakurstė nuogąstavimus dėl visapusiško regioninio karo.
Izraelis regione anksčiau yra įvykdęs operacijų prieš branduolinius objektus.
1981 metais izraeliečiai nepaisydami Vašingtono nepritarimo bombardavo branduolinį reaktorių „Osirak“ Irake, tuomet valdytame Saddamo Husseino. 2018-aisiais Izraelis pripažino 11 metų anksčiau surengęs itin slaptą oro reidą prieš vieną reaktorių Sirijoje.
Teheranas tai pat kaltina Izraelį 2010 metais nužudžius du iraniečių branduolinės fizikos srities mokslininkus, o 2009-aisiais pagrobus dar vieną.
2010 metais sudėtinga kibernetinė ataka panaudojant virusą „Stuxnet“, dėl kurios Teheranas kaltina Izraelį ir JAV, nulėmė virtinę iraniečių urano sodrinimo centrifugų gedimų.
Izraelis kaltina Iraną siekiu turėti atominę bombą. Teheranas tai neigia.
Vokietija ragina griežtinti ES sankcijas Iranui
14:38
Vokietijos užsienio reikalų ministrė antradienį paragino Europos Sąjungą paskelbti naujų sankcijų Iranui dėl jo dronų technologijų po Teherano atakos prieš Izraelį.
„Vėlyvą rudenį kartu su Prancūzija ir kitais Europos Sąjungos partneriais agitavau už tai, kad šis sankcijų dronams režimas būtų išplėstas [...] Tikiuosi, kad dabar pagaliau galėsime žengti šį žingsnį kartu“, – sakė Annalena Baerbock spaudos konferencijoje Berlyne.
Vėliau antradienį ministrė planuoja vizitą į Izraelį.
Izraelis ragina taikyti Iranui sankcijas
14:22
Izraelis antradienį pradėjo „diplomatinį puolimą“ prieš Iraną, ragindamas 32 šalis įvesti sankcijas šios šalies Revoliucijos gvardijai ir raketų programai.
Iranas vėlų šeštadienį paleido daugiau nei 300 dronų ir raketų į Izraelį, keršydamas už balandžio 1 dieną įvykdytą drono smūgį konsulatui Damaske, per kurį žuvo keli iraniečių kariškiai.
Izraelio kariuomenė sakė, kad 99 proc. paleistų raketų ir dronų buvo perimti padedant Jungtinėms Valstijoms ir kitoms sąjungininkėms, todėl ataka padarė tik nedidelę žalą. Izraelio pietuose buvo šiek tiek apgadinta Nevatimo oro pajėgų bazė.
Izraelio užsienio reikalų ministras Israelis Katzas pareiškė pradėjęs diplomatinį puolimą, kad pasipriešintų Iranui.
„Kartu su kariniu atsaku į raketų ir dronų paleidimą vadovauju diplomatiniam puolimui prieš Iraną“, – socialiniame tinkle „X“ nurodė I. Katzas.
„Šį rytą išsiunčiau laiškus 32 šalims ir kalbėjausi su dešimtimis užsienio reikalų ministrų ir svarbiausių pasaulio veikėjų, ragindamas įvesti sankcijas Irano raketų projektui ir paskelbti Irano Islamo revoliucijos gvardijos korpusą (IRGC) teroristine organizacija“, – pridūrė jis.
I.Katzas nenurodė, kurių vyriausybių paprašė įvesti sankcijas Irano revoliucijos gvardijai, kurią Jungtinės Valstijos jau įtraukė į juodąjį teroristinių organizacijų sąrašą ir kuriai taikomos Europos Sąjungos sankcijos.
Izraelio pareigūnai pažadėjo imtis atsakomųjų veiksmų prieš Iraną.
„Iranas turi būti sustabdytas dabar, kol dar ne per vėlu“, – antradienį pabrėžė I.Katzas.
Karo metu Gazoje žuvo 33 843 žmonės
13:22
„Hamas“ valdomo Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerija antradienį pranešė, kad per daugiau kaip pusmetį trunkantį Izraelio ir islamistų kovotojų karą šioje teritorijoje žuvo mažiausiai 33 843 žmonės.
Per pastarąją parą žuvo mažiausiai 46 žmonės, sakoma ministerijos pranešime ir priduriama, kad nuo karo pradžios, kai spalio 7 dieną „Hamas“ kovotojai užpuolė Izraelį, palestiniečių anklave buvo sužeisti 76 575 žmonės.
Beprecedentis „Hamas“ išpuolis Izraelyje, oficialiais duomenimis, pareikalavo apie 1 170 žmonių, daugiausia civilių, gyvybių.
„Hamas“ taip pat paėmė apie 250 įkaitų, iš kurių, Izraelio žiniomis, Gazos Ruože dar yra apie 130, įskaitant 34 žuvusius įkaitus.
Pažadėjęs sunaikinti „Hamas“, Izraelis pradėjo didžiulį karinį puolimą.
Atsargos pulkininkas prognozuoja, kur gali taikytis Izraelis
12:31
Buvęs Lietuvos karinės žvalgybos vadas atsargos pulkininkas Gintaras Bagdonas sako, kad Izraelis atsakomuoju smūgiu gali taikytis į Irano branduolinio ginklo infrastruktūrą.
Tai – ištrauka iš laidos „Kas naujo fronte“. Visą epizodą apie Irano ir Izraelio konfliktą galite žiūrėti ir skaityti paspaudę šią nuorodą: Irano ataka prieš Izraelį gali paveikti JAV sprendimus dėl paramos Ukrainai
Rusija Irano delegacijai surengė ekskursiją po gamyklą, kurioje gaminamos raketų sistemos S-400
11:41
2023 m. kovą Rusijos ginklų gamybos bendrovė (tikėtina,"Rostec“) Irano delegacijai surengė VIP ekskursiją po savo ginklų gamyklas, pranešė dienraštis „The Washington Post“ (WP). Be kita ko, Irano atstovams buvo surengta ekskursija po Jekaterinburge esančią gamyklą „Start“, kurioje gaminamos žemė-oras raketų sistemos S-400. Iranas jau seniai siekia, kad šios sistemos būtų perduotos. Tai vienas iš požymių, kad Maskvos ir Teherano santykiai peraugo į strateginį bendradarbiavimą.
Ekskursijos metu 17 Irano delegatų buvo surengti pietūs ir kultūrinis pasirodymas. Šis vizitas aptariamas elektroniniuose laiškuose, kuriuos paskelbė bendrovės „Sahara Thunder“, padedančios parduoti Irano ginklus Rusijai, įsilaužėliai. Elektroniniuose laiškuose renginys apibūdinamas kaip mokslinio ir technologinio potencialo bei gamybos pajėgumų, kuriuos Rusija gali pasiūlyti Iranui, demonstravimas.
Iranas jau seniai norėjo iš Rusijos įsigyti naujausių oro gynybos raketų sistemų, kad apsaugotų savo branduolinius ir karinius objektus nuo galimo JAV ar Izraelio smūgio, pažymi WP. Dar 2007 m. Teheranas sudarė sutartį su Maskva dėl S-300 sistemos tiekimo, tačiau dėl Europos ir JAV spaudimo Rusija atidėjo sandorį iki 2016 m.
S-300 pradėjo veikti Irane 2019 m. ir nuo to laiko Teheranas norėjo galingesnės S-400. Kai kuriuose S-400 variantuose įrengti radarai, galintys pasipriešinti šiuolaikinių karo lėktuvų naudojamoms radarų neužfiksuojamumo (angl. „stealth“) technologijoms. Perdavus tokias sistemas Iranui, oro erdvė virš šalies taptų „pavojingesne vieta“, laikraščiui sakė Hudsono instituto vyresnysis bendradarbis Janas Kasapoglu.
Nežinoma, ar po šio vizito Iranas iš Rusijos įsigijo naujų sistemų, tačiau pats vizitas patvirtina stiprėjančią abiejų šalių strateginę partnerystę, apie kurią kalbėjo Vakarų žvalgybos pareigūnai. Žvalgybos pareigūnai ir ginkluotės ekspertai laikraščiui teigė, kad Iranas iš jaunesniojo sąjungininko tapo strateginiu Rusijos partneriu.
Iranas taip pat sudarė sutartį su Rusija dėl naikintuvų bombonešių Su-35 tiekimo, pažymi WP. Nėra duomenų, kad lėktuvai jau būtų pristatyti – laikraščio pašnekovai iš JAV ir Artimųjų Rytų žvalgybos agentūrų mano, kad taip gali būti dėl to, kad Teheranas vėluoja sumokėti. Maskva taip pat pažadėjo padėti Teheranui paleisti šnipinėjimo palydovus ir sukurti raketas, kurios leistų į kosmosą iškelti daug palydovų, sakė pareigūnai.
Savo ruožtu Rusija iš Irano gauna ginklų karui Ukrainoje. Maskva jau nusipirko tūkstančius kare naudojamų dronų „Shahed“ ir lokalizavo jų gamybą Rusijoje. Be to, 2023 m. pabaigoje Rusija susitarė pirkti 2 mln. JAV dolerių vertės ginklų, įskaitant kovos su dronais sistemas. Iranas taip pat sutiko parduoti Rusijai raketų „žemė-oras“, kurių tiekimas, žvalgybos duomenimis, prasidės netrukus, rašo WP.
Šalys taip pat neseniai pradėjo kurti naujus bepiločius orlaivius, įskaitant reaktyvinius dronus. Tokie dronai jau buvo numušti Ukrainoje.
15min primena, kad prasidėjus karui Ukrainoje Iranas ir Rusija suartėjo. Būtent Irano dronai „Shahed-136“, Rusijoje vadinami „Geran-2“, tapo pagrindiniais bepiločiais orlaiviais, kuriais buvo bombarduojami taikiniai Ukrainos gilumoje.
Izraelis: Irano konsulate nukauti žmonės dalyvavo teroristinėje veikloje
11:13
Izraelio kariuomenė pirmadienį nurodė, kad per smūgį Irano konsulatui Damaske žuvę žmonės dalyvavo teroristinėje veikloje prieš šalį.
Tai pirmas oficialus izraeliečių kariškių komentaras apie balandžio 1-osios smūgį Sirijos sostinėje.
„Kiek žinau, tie, kas žuvo Damaske, buvo [Revoliucijos gvardijos elitinių] pajėgų „al Quds“ nariai. Tai žmonės, dalyvavę terorizme prieš Izraelio valstybę“, – sakė kariuomenės atstovas kontradmirolas Danielis Hagari, spaudos konferencijoje paklaustas apie minimą smūgį.
„Tarp šių teroristinių operatyvininkų buvo [Libano grupuotės] „Hezbollah“ narių ir jiems padėjusių iraniečių. Ten, kiek žinau, nebuvo nė vieno diplomato. Nežinau apie jokius per šią ataką žuvusius civilius“, – sakė D.Hagari.
Iranas pažadėjo atkeršyti už smūgį savo ambasados Damaske konsuliniam skyriui, per kurį žuvo septyni Revoliucijos gvardijos nariai, įskaitant du užsienyje veikiančių Gvardijos pajėgų „al Quds“ generolus.
Vėlai šeštadienį ir sekmadienio naktį Iranas paleido daugiau kaip 300 dronų ir raketų į Izraelį. Tai buvo pirma tiesioginė Irano ataka Izraelio teritorijoje.
Izraelio kariuomenė sakė, kad 99 proc. paleistų raketų ir dronų buvo perimti padedant Jungtinėms Valstijoms ir kitoms sąjungininkėms, todėl ataka padarė tik nedidelę žalą. Izraelio pietuose buvo šiek tiek apgadinta Nevatimo oro pajėgų bazė.
Anksčiau pirmadienį Izraelio kariuomenės vadas Herzi Halevi pareiškė, kad Izraelis atsakys į Irano ataką.
„Į tokį [Irano] raketų, sparnuotųjų raketų ir nepilotuojamų lėktuvų paleidimą į Izraelio valstybės teritoriją bus atsakyta“, – teigė H. Halevi, apsilankęs Nevatimo bazėje.
Karo analitikai: Iranas mokosi smūgiuoti iš Rusijos karo Ukrainoje?
10:03
Šeštadienį Iranas į Izraelį paleido daugiau kaip 300 bepiločių orlaivių, balistinių ir sparnuotųjų raketų per masinę ataką, kuri, Izraelio gynybos pajėgų duomenimis, buvo 99 proc. perimta dar prieš pasiekiant taikinius.
„Smūgių paketas buvo parengtas pagal pavyzdį tų, kuriuos rusai ne kartą veiksmingai naudojo prieš Ukrainą“, – rašė Amerikos verslo instituto Kritinių grėsmių projekto gynybos ekspertai Brianas Carteris ir Frederickas W.Kaganas.
Pasak Izraelio gynybos pajėgų, per ataką buvo panaudota 170 bepiločių orlaivių, 30 sparnuotųjų raketų ir 120 balistinių raketų.
„Bepiločiai orlaiviai buvo paleisti gerokai anksčiau nei balistinės raketos, labai tikėtina, kad tikintis, jog jie pasieks Izraelio oro gynybos langą maždaug tuo pačiu metu kaip sparnuotosios raketos ir bepiločiai orlaiviai“, – teigė analitikai.
Jų teigimu, lėčiau skriejantys dronai ir sparnuotosios raketos buvo skirtos Izraelio oro gynybos sistemoms apsunkinti, kad sunkiau nutaikomos balistinės raketos galėtų prasiveržti, ir pridūrė, kad: „Rusai ne kartą naudojo tokį metodą prieš Ukrainą“.
Tačiau „iraniečiai neįvertino didžiulių pranašumų, kuriuos Izraelis turi gindamasis nuo tokių smūgių, palyginti su Ukraina“, – pabrėžė ekspertai.
Skirtingai nei Ukrainoje, kai kurias raketas ir bepiločius orlaivius padėjo nukauti ir kitos šalys: JAV ir Jungtinė Karalystė teigė padėjusios atremti ataką.
Tačiau ne visi sutinka, kad Iranas kopijavo Rusijos veiksmus Ukrainoje.
Londono Tarptautinio strateginių studijų instituto gynybos tyrimų specialistas Fabianas Hinzas socialiniame tinkle „X" rašė, kad Iranas surengė kombinuotų raketų atakas, kuriomis buvo siekiama įveikti oro gynybą gerokai anksčiau, nei 2022 m. vasarį prasidėjo visapusiška Rusijos invazija į Ukrainą.
Jis atkreipė dėmesį į 2019 m. Irano įvykdytą ataką prieš dvi dideles Saudo Arabijos naftos perdirbimo gamyklas, kurios metu, kaip pranešama, taip pat buvo naudojami bepiločiai orlaiviai kartu su sparnuotosiomis raketomis.
JAV pareigūnai apskaičiavo, kad maždaug pusė balistinių raketų, kurias Iranas paleido per pastarąją ataką, nesuveikė, pranešė CBS.
Dėl tikslaus savaitgalio atakos ketinimo taip pat vis dar diskutuojama, tačiau F.Hinzas pritaria B.Carterio ir F.W.Kagano vertinimui, kad „ataka buvo suplanuota taip, kad būtų sėkminga, o ne nesėkminga“.
Jie rašė, kad Iranas ketino padaryti „didelę žalą, tačiau mažesnę už ribą, kuri sukeltų masinį Izraelio atsaką“. Kai kurie analitikai teigė, kad Iranas savaitgalio ataką planavo labiau kaip įspėjimą, o ne kaip užtikrintą smūgį.
„Ši ataka buvo skirta atgrasymui įtvirtinti“, – žiniasklaidos grupei „ABC News Australia“ sakė Australijos analitinio centro „Lowy Institute“ bendradarbis Rodgeris Shanahanas.
„Iranas taip pat supranta, kad niekam – tikrai ne jam pačiam – nenaudinga pritraukti tiesioginę kitų šalių intervenciją į Irano teritoriją, todėl šis atsakas buvo kalibruotas“, – pabrėžė jis ir pridūrė, kad Izraelis buvo iš anksto įspėtas apie ataką, o tai leido užtikrinti daug tvirtesnę gynybą.
Irano ginkluotosios pajėgos pareiškė, kad išpuolis buvo atsakomoji ataka už Izraelio smūgį į jo ambasados kompleksą Damaske, Sirijoje, balandžio pradžioje.
Karybos ekspertas: konfliktas gali iššaukti ping-pong'o efektą, abi šalys mušinės viena kitai „kamuoliuką“
09:19
Karybos ekspertas Egidijus Papečkys socialiniame tinkle „Facebook“ pirmadienio vakarą publikuotame įraše įvertino, kad vis dar neaišku, ar bus Izraelio atsakas Iranui. Pasak jo, Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė ir didžiosios regiono šalys įtikinėja Izraelį Iranui nesmūgiuoti, tačiau Izraelis tyli ir nieko nesako.
„Tiesą sakant, negaliu bent kiek drąsiau prognozuoti, nes Izraelis turi tvirtus kamuolius ir gali smogti, o gali ir nesmogti. Bet kokiu atveju bendros sienos su Iranu nėra, šalis skiria daugiau kaip 1500 km, ir atakuoti galima tik labai ribotomis priemonėmis. Ir net jeigu visos raketos ir bombos pataikys į taikinius, kokios nors ženklios žalos Iranui nepadarys, bet iššauks ping-pongo efektą, kai abi šalys viena kitai atmušinės kamuoliuką.“
Eksperto nuomone, jei Izraelis nuspręsti smogti, tai turėtų būti nedideli, taškiniai preciziniai smūgiai kokiems nors jautresniems taikiniams.
„Tačiau ir jiems suplanuoti reikės laiko. Izraelio aviacija itin įgudusi vykdyti kombinuotų grupių atakas, NATO vadinamas COMAO (angl. Composite Air Operations). Tokią grupę gali sudaryti net apie 50 orlaivių, kurie visi dirba tam, kad vos 4-6 lėktuvai suduotų labai tikslų smūgį žemės ar jūrų taikiniui ir saugiai atsitrauktų. Tačiau jau vien tai, kad taikinys būtų už 1500-1700 km, tikimybė patirti nuostolių labai padidėja“, – rašė jis.
Kaip visada, kai prognozuoti sudėtinga, reikia truputėlį palaukti, reziumavo E.Papečkys.
Analitikai įvertino Izraelio galimybes atsakyti į smūgį Iranui: „Jis turi vos kelis pasirinkimus“
09:07
Analitikai teigia, kad Izraelis turi nedaug galimybių, kaip atsakyti į Irano suduotą smūgį, o kiekviena iš jų žydų valstybei kainuoja brangiai, ypač atsižvelgiant į tai, kad Izraelis jau įsitraukė į žiaurų šešių mėnesių karą su „Hamas“ smogikais Gazos ruože ir susiduria su įvairiais Irano remiamais kovotojais regione, skelbia žiniasklaidos grupė CNN.
Tiesioginis puolimas prieš Iraną sukurtų dar vieną precedentą. Nors manoma, kad Izraelis daugelį metų vykdė slaptas operacijas Irane, dažnai taikydamasis į asmenis ar objektus, laikomus keliančiais grėsmę jo saugumui, jis niekada nepradėjo tiesioginio karinio puolimo Irano teritorijoje.
„Mes neabejotinai esame naujame ir labai pavojingame Izraelio ir Irano konfrontacijos etape“, – komentavo Irano ekspertas iš Nacionalinio saugumo studijų instituto Tel Avive Razas Zimmtas.
„Iranas neabejotinai bando pakeisti žaidimo su Izraeliu taisykles... Ateityje galime tikėtis daugiau tiesioginių atakų raundų.“
Nors, pasak jo, Izraeliui gali būti sunku neatsakyti, jis gali nevykdyti tiesioginės „plataus masto karinės atakos prieš taikinius Irane“, nes Teheranas pažadėjo suduoti dar didesnį atsaką nei savaitgalį įvykdyta ataka.
„Izraelis pirmenybę teikia tam, kad ir toliau būtų siekiama pagrindinių tikslų Gazoje ir susitelkiama į jų įgyvendinimą, o ne atveriami nauji frontai“, – CNN sakė R.Zimmtas.
Buvęs Izraelio diplomatas Alonas Pinkas įvertino, kad mažai tikėtina, jog Izraelis atsakys tiesioginiu smūgiu Iranui. Tačiau, pasak jo, jei tai įvyks, pasekmės priklausys nuo taikinių. Jis sakė, kad taikiniai gali būti kariniai objektai arba Islamo Respublikos branduolinė programa.
„Kiekvienas iš jų reiškia skirtingą eskalacijos lygį“, – pridūrė diplomatas.
Pirmadienį vienas Izraelio pareigūnas CNN sakė, kad viena iš svarstomų karinių galimybių yra ataka prieš Irano objektą, kuri pasiųstų žinią Teheranui, bet nesukeltų aukų. Izraelio pareigūnai pripažįsta, kad tai bus sunkiai įveikiamas uždavinys.
Tačiau Izraelio atsaką gali riboti tai, kad atremdamas Irano raketų ir bepiločių orlaivių antskrydį jis veikė kaip neformalios koalicijos dalis, socialiniame tinkle „X“ rašė buvęs Izraelio karinės žvalgybos vadovas Tamiras Haymanas.
Išpuolius pavyko sužlugdyti padedant sąjungininkėms, įskaitant JAV, Jungtinę Karalystę ir Prancūziją, taip pat Jordaniją.
„Tai veiksminga ir svarbu, tačiau tai apribos atsakomųjų veiksmų laisvę“, – sekmadienį pabrėžė T.Haymanas, kuris dabar vadovauja Nacionalinio saugumo studijų institutui Tel Avive. Vakarų ir arabų sąjungininkai Izraelio neskatino atsakyti į Irano ataką.
Tuo tarpu A.Pinkas tikisi, kad bet kokiam Izraelio atsakomajam sprendimui didelę įtaką darys premjero Benjamino Netanyahu kraštutinių dešiniųjų koalicija ir paties premjero politinio išlikimo poreikiai.
„Ponui Netanyahu svarbiausia yra politika ir jo paties išlikimas, jo koalicijos išlaikymas ir noras išplėsti karą, kad atsiribotų nuo spalio 7 d. ir „Hamas“ išpuolio“, – aiškino diplomatas.
„Taigi, jo nuomone, regioninis konfliktas arba tiesioginis konfliktas su Iranu atitinka jo sugalvotą išgalvotą naratyvą, kad tai (spalio 7 d.) yra ne tik teroro išpuolis, bet ir daug didesnės konfrontacijos ir kampanijos dalis“, – pridūrė A.Pinkas.
Jis taip pat norė, kad Izraelyje visuomenė nenori atverti dar vieno fronto, nes kariai vis dar kovoja Gazos ruože.
„Žmonės vis dar sugniuždyti ir sukrėsti to, kas įvyko spalio mėnesį, todėl nemanau, kad visuomenė nori eskaluoti ir pradėti visiškai tiesioginį konfliktą su Iranu“, – kalbėjo diplomatas.
JAV pareigūnai tiki, kad Izraelis susilaikys nuo tiesioginio atsako
08:56
Jungtinės Valstijos mano, kad Izraelio atsakas į beprecedentę Irano ataką ankstyvą sekmadienio rytą greičiausiai bus ribotas ir gali būti sutelktas į smūgius svarbiausiems taikiniams už Irano ribų, žiniasklaidos grupei NBC sakė keturi amerikiečių pareigūnai.
Pažymėdami, kad JAV vertinimas pagrįstas pokalbiais su Izraelio pareigūnais prieš išpuolį ir kad nuo to laiko Izraelio požiūris galėjo pasikeisti, pareigūnai nurodė, kad dėl to, jog Teheranas nepadarė didelės žalos, Jeruzalė gali siekti ne tokio agresyvaus atsako.
Pasak jų, vietoje tiesioginio smūgio Iranui, dėl kurio, kaip perspėjo Izraelio sąjungininkai, kyla pavojus, jog regione gali kilti visuotinis karas, Izraelis gali smogti Irano įgaliotiniams, pavyzdžiui, jo karinėms pajėgoms Sirijoje arba „Hezbollah“ teroristinei grupuotei Libane.
Straipsnyje rašoma, kad JAV tikisi, jog Izraelis pateiks naujausią informaciją apie priimtus sprendimus, tačiau neketina dalyvauti jokiame atsakomajame veiksme.
Pirmadienį 12-ojo kanalo pranešime be šaltinių teigiama, kad Izraelio karo ministrų kabinetas nusprendė „aiškiai ir ryžtingai“ atsakyti Iranui atsaku, kuriuo siekiama pasiųsti žinią, kad Izraelis „neleis, kad tokio masto išpuolis prieš jį praeitų be pasekmių“.
Tačiau tame pačiame pranešime priduriama, kad Izraelis nenori, jog jo atsakas sukeltų regioninį karą arba sugriautų koaliciją, kuri padėjo apsiginti nuo Irano atakos. Jame taip pat pažymima, kad Izraelis ketina koordinuoti savo veiksmus su JAV.
„Politico“: Irano smūgis yra savotiška Dievo dovana Izraelio ministrui pirmininkui
08:51
Iranas nebėra menamas gąsdintojas, ir tai yra Dievo dovana Izraelio ministrui pirmininkui Benjaminui Netanyahu, kuris Teherano šeštadienį surengtą dronų ir raketų antskrydį gali paversti politine nauda sau, jam toliau tęsiant karą Gazoje ir galbūt Libane, rašo leidinio „Politico“ apžvalgininkai.
B.Netanyahu ilgą laiką buvo pašiepiamas už tai, kad beveik už kiekvienos grėsmės Izraelio saugumui įžvelgdavo mulas, ir buvo plačiai kaltinamas tuo, kad pervertina aukščiausiojo Irano lyderio ajatolos Ali Khamenei puolimo riziką.
„Dabar B.Netanyahu gali teigti, kad kaukės nukrito ir tikrasis priešas tapo aiškus po to, kai beprecedentis Islamo Respublikos bombardavimas peržengė tai, kas dešimtmečius buvo neįsivaizduojama raudona linija. Tai pirmas kartas, kai Iranas tiesiogiai atakavo Izraelio valstybę, o Irano prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Mohammadas Jamshidi teigė, kad dabar Teherano ir Izraelio „strateginė lygtis“ pasikeitė“, – pastebi „Politico“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Lietuva dėl Palestinos lieka, kur yra: kodėl su kitomis šalimis nestoja avangardan?
08:49
Kelioms Europos Sąjungos (ES) šalims rengiantis pripažinti Palestinos valstybę Lietuva, užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio teigimu, laikosi centro pozicijos ir pasisako už dviejų valstybių sprendimą. Apžvalgininkas Kęstutis Girnius kritikuoja mūsų šalies laikyseną, esą demonstruojančią ir keliaklupsčiavimą JAV.
Po „Hamas“ spalio pradžioje surengto išpuolio prieš Izraelį Gazos Ruože pradėtas karas kai kuriose Vakarų šalyse suteikė postūmį klausimui dėl Palestinos valstybingumo.
Šiuo metu devynios iš 27 Bendrijos valstybių pripažįsta palestiniečių teisę į valstybingumą pagal vadinamąsias 1967 metų sienas, įskaitant Vakarų Krantą, Gazos Ruožą ir Rytų Jeruzalę: Bulgarija, Kipras, Malta, Lenkija, Čekija, Rumunija, Slovakija, Švedija bei Vengrija.
Plačiau skaitykite ČIA.
Izraelio kariuomenės vadas kariams: į Irano ataką bus atsakyta
07:32
Izraelio kariuomenės vadas Herzi Halevi pirmadienį kreipdamasis į karius nuo beprecedenčio Irano smūgio nukentėjusioje oro pajėgų bazėje pareiškė, kad Izraelis atsakys.
„Į tokį [Irano] raketų, sparnuotųjų raketų ir nepilotuojamų lėktuvų paleidimą į Izraelio valstybės teritoriją bus atsakyta“, – teigė H. Halevi, apsilankęs Nevatimo oro pajėgų bazėje šalies pietuose, sakoma kariuomenės išplatintame pranešime.
Atskirame pareiškime Izraelio kariuomenės atstovas spaudai kontradmirolas Danielis Hagari teigė, jog „darysime viską, ko reikia, kad apsaugotume Izraelio valstybę, ir tai padarysime „pasirinktu laiku ir proga“.
B.Netanyahu: į Irano antpuolį būtina atsakyti sumaniai
06:58
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu, už uždarų durų susitikęs su ministrais iš jo valdomos partijos „Likud“ sakė, kad į Irano raketinį antpuolį reikia atsakyti sumaniai, pranešė radijo stotis „Kan“.
Pranešime teigiama, kad Iranas turėtų nerimaudamas laukti atsakomosios reakcijos, kaip tai darė Izraelis iki šeštadienio naktį įvykdytos atakos.
Cituodamas aukšto rango oficialų asmenį, transliuotojas nurodė, kad Izraelis pažadėjo informuoti JAV apie bet kokią numatomą kontrataką, kad regione dislokuoti JAV kariai galėtų pasirengti bet kokiam Irano kerštui.
